Kai kompiuteris staiga lieka be maitinimo
Turbūt kiekvienas esame patyrę tą nemalonų momentą, kai kompiuteris tiesiog atsisako krautis. Prijungiate įkroviklį, o niekas nevyksta – jokių lemputių, jokio gyvenimo požymio. Pirmas įtarimas dažniausiai krenta ant baterijos ar paties įkroviklio, tačiau nemažai atvejų problema slypi būtent įkrovimo lizdas. Tai viena iš jautriausių nešiojamojo kompiuterio vietų, kuri nuolat patiria mechaninį poveikį – kišame, traukiame, kartais net pernelyg staigiai ar neatsargiai.
Įkrovimo lizdo gedimas nėra toks akivaizdus kaip sudaužytas ekranas ar išsiliejusi kava ant klaviatūros. Jis gali pasireikšti įvairiai, o kartais net suklaidinti, verčiant manyti, kad problema visai kitur. Todėl svarbu žinoti, į ką atkreipti dėmesį ir kaip atskirti įkrovimo lizdo problemą nuo kitų galimų gedimų.
Kaip suprasti, kad problema būtent lizdas
Pirmieji signalai dažniausiai būna subtilūs. Pastebite, kad įkroviklio kištuką reikia laikyti tam tikru kampu, kad kompiuteris pradėtų krautis. Arba įkrovimas veikia, tik jei laidas padėtas tam tikroje padėtyje – pavyzdžiui, kai nešiojamasis guli ant stalo, bet nustoja krautis, kai jį pakeliate ant kelių. Tai klasikiniai požymiai, kad viduje kažkas jau nebe taip.
Kitas dažnas simptomas – mirkčiojanti įkrovimo lemputė. Normaliai ji turėtų degti stabiliai, rodydama, kad energija teka sklandžiai. Jei lemputė mirksi arba visai neužsidega, nors įkroviklis tikrai veikia (patikrinote jį su kitu kompiuteriu ar multimetru), didelė tikimybė, kad lizdas sugedo.
Dar vienas požymis – kompiuteris kraunasi labai lėtai arba iš viso nebekraunasi, nors rodo, kad įkroviklis prijungtas. Operacinė sistema gali rodyti pranešimą apie prijungtą maitinimą, bet baterijos lygis vis tiek krenta. Tai reiškia, kad kontaktas yra, bet jis nepakankamas normaliam energijos perdavimui.
Fiziškai apžiūrėję lizdą, galite pastebėti, kad jis šiek tiek įlinkęs, pajudėja ar net atsiskyrė nuo korpuso. Kartais viduje matosi pažeisti kontaktai ar net suanglėjusios dalys – tai jau akivaizdūs mechaninio pažeidimo požymiai.
Kodėl lizdai sugenda ir kas rizikuoja labiausiai
Įkrovimo lizdas nėra amžinas, ypač kai kalbame apie intensyviai naudojamus kompiuterius. Pagrindinė gedimo priežastis – mechaninis nusidėvėjimas. Kiekvieną kartą įkišdami ir ištraukdami kištuką, sukuriate tam tikrą įtampą lizdo konstrukcijoje. Per metus tai gali būti šimtai ar net tūkstančiai ciklų.
Ypač greitai lizdai genda, kai įkroviklį traukiate ne už kištuko, o už laido. Taip sukuriate papildomą kampinę jėgą, kuri veikia lizdo tvirtinimus. Laikui bėgant šie tvirtinimai atsilaisvina, lizdas pradeda judėti, o tai dar labiau greitina jo nykimą.
Studentai, kurie kompiuterį nuolat neša į universitetus, bibliotekas, kavines, priklauso rizikos grupei. Dažnas krovimas skirtingose vietose, įkroviklio kilnojimas kuprinėje, kartais net vaikščiojimas su prijungtu laidu – visa tai prisideda prie greito lizdo nusidėvėjimo.
Dar viena problema – dulkės ir nešvarumai. Įkrovimo lizdas yra atviras į išorę, todėl laikui bėgant jame kaupiasi dulkių, smulkių šiukšlių, o kartais net drėgmės. Tai gali sukelti koroziją ar blogą kontaktą. Jei dažnai naudojate kompiuterį lauke, paplūdimyje ar dulkėtose patalpose, šis rizikos faktorius dar labiau išauga.
Ką daryti pirmiausia, kai įtariate gedimą
Prieš skubėdami į servisą ar bandydami patys kažką ardyti, verta atlikti kelis paprastus patikrinimus. Pirma, įsitikinkite, kad problema tikrai ne įkroviklyje. Jei turite galimybę, pabandykite kitą įkroviklį – idealiu atveju tokį patį modelį arba bent jau su tinkamais parametrais. Daugelis žmonių kaltina lizdą, nors iš tikrųjų sugedo pats įkroviklis.
Patikrinkite ir laido būklę – ypač vietą prie kištuko ir prie maitinimo bloko. Laikui bėgant laidas gali persilenkti, viduje nutrūkti gyslelės, o iš išorės tai ne visada matosi. Pabandykite švelniai pajudinti laidą skirtingose vietose ir stebėkite, ar keičiasi įkrovimo būsena.
Jei turite suspausto oro balionėlį (tokį, kokį naudoja kompiuteriams valyti), švelniai išpūskite įkrovimo lizdą. Kartais problema būna tiesiog dulkėse ar smulkiose šiukšlėse, kurios trukdo normaliam kontaktui. Tik nepūskite per stipriai ir tikrai nenaudokite adatos ar kitų aštrių daiktų bandydami išvalyti – taip galite dar labiau pažeisti kontaktus.
Pabandykite švelniai pajudinti kištuką įkištame lizde. Jei įkrovimas tai pradeda veikti, tai sustoja, problema tikrai mechaninė. Tačiau nedarykite to per daug – nuolatinis judrinimas tik pagreitins galutinį sugadinimą.
Ar galima remontuoti pačiam
Teoriškai įkrovimo lizdo keitimas nėra neįmanoma namų sąlygomis, bet praktiškai tai gana sudėtingas procesas, reikalaujantis tam tikrų įgūdžių ir įrangos. Pirmiausia reikia išardyti kompiuterį, o tai skirtinguose modeliuose gali būti labai skirtingo sudėtingumo užduotis. Kai kuriuose nešiojamuosiuose lizdas pritvirtintas prie pagrindinės plokštės, kitur – prie atskiro mažo modulio su laidais.
Jei lizdas lituojamas tiesiog prie pagrindinės plokštės, reikės litavimo stoties su tiksliu temperatūros reguliavimu ir nemažai patirties. Netinkamas litavimas gali sugadinti pačią pagrindinę plokštę, o tai jau kainuotų nepalyginamai daugiau nei lizdo remontas servise.
Tačiau yra atvejų, kai remontas gali būti paprastesnis. Kai kuriuose kompiuteriuose lizdas prijungtas per jungtį su laidais – tokiu atveju pakanka atjungti seną ir prijungti naują modulį. Tai jau įmanoma padaryti ir be litavimo įgūdžių, nors vis tiek reikia mokėti atsargiai išardyti kompiuterį.
Jei vis dėlto nusprendžiate bandyti patys, būtinai ieškokite savo konkrečiam modeliui skirto ardymo vadovo. YouTube pilnas tokių video, tačiau būkite atsargūs – ne viskas, kas ten rodoma, yra profesionalu ar saugu. Prieš pradėdami, būtinai išjunkite kompiuterį, išimkite bateriją (jei ji išimama) ir palieskite kažką metalinio, kad išsikrautumėte statinę elektros įkrovą.
Profesionalus remontas: ko tikėtis ir kiek kainuoja
Servise įkrovimo lizdo remontas paprastai užtrunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, priklausomai nuo gedimo pobūdžio ir dalių prieinamumo. Jei lizdas tiesiog atsilaisvinęs, kartais užtenka jo sutvirtinimo – tai gali būti padaryta greitai ir nebrangiai, už kokius 20-40 eurų.
Jei reikia keisti patį lizdą, kaina priklauso nuo kelių faktorių. Pirma, pačios dalies kaina – ji gali svyruoti nuo kelių eurų iki 30-40 eurų, priklausomai nuo kompiuterio modelio ir lizdo tipo. Antra, darbo kaina – čia jau labai priklauso nuo to, kaip sudėtinga pasiekti lizdą. Paprasčiausiuose modeliuose visa procedūra gali kainuoti 40-60 eurų, sudėtingesnėse konstrukcijose – ir 100 eurų ar daugiau.
Brangiuose verslo klasės kompiuteriuose, kur lizdas integruotas į pagrindinę plokštę ir reikia mikro litavimo, remontas gali kainuoti dar daugiau. Tokiais atvejais kartais net apsimoka pagalvoti apie naudoto kompiuterio įsigijimą, ypač jei jūsų modelis jau senas.
Renkantis servisą, venkite tų, kurie iš karto siūlo keisti pagrindinę plokštę. Dažniausiai tai nėra būtina, o kaina gali siekti kelis šimtus eurų. Ieškokite servisų, kurie specializuojasi būtent nešiojamųjų kompiuterių remonte ir turi patirties su mikro litavimu. Skaitykite atsiliepimus, klauskite draugų rekomendacijų.
Kaip prailginti lizdo tarnavimo laiką
Geriausia strategija – išvis nesulaukti gedimo. Nors įkrovimo lizdas anksčiau ar vėliau nusidėvės, galite žymiai prailginti jo tarnavimo laiką laikydamiesi kelių paprastų taisyklių.
Visų pirma, visada traukite įkroviklį už kištuko, o ne už laido. Tai gali atrodyti smulkmena, bet būtent ši įpročio detalė dažniausiai lemia, ar lizdas tarnaus metus, ar kelerius metus. Kai traukiate už laido, sukuriate kampinę jėgą, kuri veikia lizdo tvirtinimus.
Stenkitės nekrauti kompiuterio vietose, kur laidas gali būti užkabinamas ar temptas. Jei kraunate ant stalo, pasirūpinkite, kad laidas turėtų pakankamai laisvės ir nebūtų įtemptas. Kai kurie žmonės net naudoja specialius laido laikiklių, kurie sumažina įtampą prie lizdo.
Kai nešate kompiuterį kuprinėje su prijungtu įkrovikliu, būtinai pirmiausia ištraukite kištuką. Atrodo akivaizdu, bet daugelis žmonių to nedaro, o kelionės metu laidas juda ir veikia lizdą.
Reguliariai valykite lizdą nuo dulkių. Kartą per kelis mėnesius švelniai išpūskite jį suspaustu oru. Tai ypač svarbu, jei naudojate kompiuterį dulkėtoje aplinkoje. Švarumas užtikrina gerą kontaktą ir sumažina korozijos riziką.
Jei pastebite pirmuosius gedimo požymius – lizdas šiek tiek juda ar reikia laikyti tam tikru kampu – nedelskite ir kreipkitės į servisą. Ankstyvoje stadijoje remontas paprastai paprastesnis ir pigesnis. Jei toliau naudosite su pažeistu lizdu, galiausiai jis gali visiškai atsitraukti nuo plokštės ir sugadinti aplinkinius komponentus.
Kai remontas nebeapsimoka ir kitos išeitys
Kartais susiduri su situacija, kai įkrovimo lizdo remontas tiesiog ekonomiškai nepagrįstas. Jei jūsų kompiuteris jau senas, veikia lėtai, o remonto kaina siekia 100 eurų ar daugiau, galbūt laikas pagalvoti apie naują įrenginį. Ypač jei tai ne vienintelė problema – sena baterija, lėtas procesorius, mažai operatyviosios atminties.
Tačiau yra ir tarpinių sprendimų. Jei lizdas visiškai nebeveikia, bet kompiuteris kitais atžvilgiais dar geras, galite pabandyti ieškoti išorinių baterijos įkroviklių. Tai specialūs prietaisai, kurie kraunasi atskirai ir gali krauti kompiuterio bateriją be paties kompiuterio. Tiesa, tai nepatogus sprendimas kasdieniam naudojimui, bet gali praversti laikinai.
Kai kurie žmonės, turintys kelis kompiuterius, tiesiog naudoja sugadinto lizdo kompiuterį kaip stacionarų – palieka jį vienoje vietoje su nuolat įkištu įkrovikliu, kurį laiko tam tikru kampu. Tai, žinoma, ne idealus sprendimas, bet jei kompiuteris ir taip dažniausiai stovi ant stalo, gali veikti.
Jei kompiuteris dar garantijoje, būtinai kreipkitės į pardavėją ar gamintoją. Nors mechaniniai gedimai ne visada dengiami garantijos, verta pabandyti – kartais pripažįstama, kad tai gamybinis defektas, ypač jei kompiuteris naujas ir naudotas atsargiai.
Galiausiai, jei nusprendžiate neberemontuoti, nepamirškite tinkamai utilizuoti senojo kompiuterio. Daugelyje miestų yra elektronikos atliekų surinkimo punktai. Be to, net neveikiantis kompiuteris turi vertingų dalių – operatyvioji atmintis, kietasis diskas, kartais net ekranas gali būti panaudoti kitur arba parduoti.
Įkrovimo lizdo gedimas – tai ne katastrofa, bet ir ne smulkmena, kurią galima ignoruoti. Laiku pastebėjus problemos požymius ir tinkamai sureagavus, dažniausiai galima išvengti didesnių išlaidų ir nepatogumų. O prevencija – atsargus elgesys su įkrovikliu ir reguliarus valymas – gali padėti visai išvengti šios problemos daugeliui metų.
