Kodėl duomenų apsauga – tai ne paranoja, o būtinybė
Turbūt kiekvienas esame patyrę tą nemalonų jausmą, kai kompiuteris pradeda keistai elgtis – lėtėja, užstringa, garsiai ūžia arba tiesiog atsisako įsijungti. Tada ateina momentas, kai reikia priimti sprendimą – vežti į remontą. Ir čia prasideda tikroji drama: o kas bus su mano nuotraukomis? O su darbo dokumentais? O su tais projektais, kuriuos dar nebaigiau?
Realybė tokia, kad kompiuterių remonto metu gali nutikti bet kas. Ne todėl, kad meistrai būtų blogi ar nekompetentingi – tiesiog technika nenuspėjama. Kietasis diskas, kuris jau buvo ant ribos, gali galutinai sugesti būtent remonto metu. Programinės įrangos atnaujinimai gali pareikalauti visko ištrynimo. O kartais – nors ir retai – tiesiog įvyksta žmogiškų klaidų.
Pažįstu žmogų, kuris prarado visas savo vestuvių nuotraukas, nes manė, kad jos saugios kompiuteryje. Remonto metu kažkas nutiko su disku, ir viskas dingo. Jokių atsarginių kopijų. Niekas negali grąžinti tų akimirkų. Todėl duomenų apsauga prieš remontą – tai ne pernelyg atsargus elgesys, o paprasčiausias sveiko proto reikalas.
Kas tiksliai yra svarbu išsaugoti
Prieš pradedant bet kokias atsargines kopijas, verta susimąstyti, kas iš tiesų yra svarbu. Daugelis žmonių pradeda chaotiškai kopijuoti viską iš eilės ir greitai supranta, kad tai užima per daug laiko ir vietos.
Pirmiausia – asmeniniai dokumentai ir nuotraukos. Tai tas turinys, kurio niekaip negalimaatkurti. Šeimos albumai, kelionių nuotraukos, vaizdo įrašai iš svarbių gyvenimo įvykių – visa tai turėtų būti prioritetų sąrašo viršuje. Taip pat asmens dokumentų skaitmeninės kopijos, sutartys, sąskaitos ir kita svarbi dokumentacija.
Antra – darbo failai. Jei dirbate iš namų arba nešiojate darbą į namus, įsitikinkite, kad visi projektai, prezentacijos, skaičiuoklės ir kiti svarbūs dokumentai yra saugiai nukopijuoti. Ypač tie, kurie dar nebaigti ar neišsiųsti klientams.
Trečia – slaptažodžiai ir prisijungimo duomenys. Nors daugelis jų saugomi naršyklėse, verta turėti atsarginę kopiją. Slaptažodžių valdymo programos paprastai turi eksportavimo funkciją – pasinaudokite ja.
Ketvirta – el. pašto archyvai, jei naudojate vietinę pašto programą (kaip Outlook ar Thunderbird). Jei viskas yra debesyje (Gmail, Outlook.com), tai mažiau aktualu, bet vis tiek verta patikrinti.
O ko kopijuoti nereikia? Programų ir žaidimų – juos visada galima iš naujo įdiegti. Operacinės sistemos failų – ji bus įdiegta iš naujo. Laikinų failų ir sistemos cache – jie tik užima vietą.
Paprasti būdai sukurti atsargines kopijas
Gerai, dabar žinome, ką reikia išsaugoti. Bet kaip tai padaryti praktiškai? Yra keletas būdų, ir nebūtinai reikia būti IT specialistu, kad juos pritaikytumėte.
Išorinis kietasis diskas arba USB atmintinė – tai paprasčiausias ir greičiausias būdas. Tiesiog prijunkite išorinį diską prie kompiuterio ir nukopijuokite reikiamus failus. Jei duomenų nedaug (iki 64 GB), užteks ir USB atmintinės. Jei daugiau – geriau įsigyti išorinį diską. Šiandien 1 TB diskas kainuoja apie 50-70 eurų, o tai tikrai verta investicija.
Kopijuoti galite paprasčiausiai vilkdami failus pelės žymekliu. Atidarykite du langus – vieną su jūsų dokumentais, kitą su išoriniu disku – ir tiesiog perkelkite. Tai užtrunka, priklausomai nuo duomenų kiekio, bet yra patikima.
Debesų saugyklos – modernus ir patogus būdas. Google Drive, Dropbox, OneDrive ar kitos paslaugos leidžia įkelti failus į internetą. Privalumas – duomenys bus prieinami iš bet kurio įrenginio. Trūkumas – reikia gero interneto ryšio ir tai gali užtrukti, jei turite daug didelių failų.
Dauguma debesų saugyklų siūlo 5-15 GB nemokamos vietos. Jei jums reikia daugiau, teks mokėti – paprastai apie 2-10 eurų per mėnesį už 100 GB ar daugiau. Bet jei jau naudojate tokias paslaugas kasdien, tai puiki proga pasitikrinti, ar visa svarbiausia jau yra debesyje.
Kitas kompiuteris ar nešiojamasis – jei namuose turite kelis įrenginius, galite perkelti failus į kitą. Tai galima padaryti per vietinį tinklą arba tiesiog nukopijuoti į išorinį diską ir tada į kitą kompiuterį.
Kaip apsaugoti slaptažodžius ir prisijungimus
Čia reikalas šiek tiek jautresnis, nes kalbame apie saugumo klausimus. Jei jūsų kompiuteris eina į remontą, techniškai kažkas gali bandyti pasiekti jūsų prisijungimus. Nors dauguma meistrai yra sąžiningi, geriau būti atsargiems.
Jei naudojate slaptažodžių valdymo programą (kaip LastPass, 1Password, Bitwarden), įsitikinkite, kad žinote pagrindinį slaptažodį ir galite prisijungti iš kito įrenginio. Dauguma šių programų saugo duomenis debesyje, todėl net jei kompiuteris sugenda, jūsų slaptažodžiai išlieka saugūs.
Jei slaptažodžius saugote naršyklėje (Chrome, Firefox, Edge), galite juos eksportuoti. Chrome naršyklėje tai daroma taip: Nustatymai → Automatinis pildymas → Slaptažodžiai → trijų taškų meniu → Eksportuoti slaptažodžius. Gausite CSV failą su visais slaptažodžiais. SVARBU: šis failas yra nesaugus – bet kas jį atidaryti galės matyti visus jūsų slaptažodžius. Todėl išsaugokite jį užšifruotoje vietoje arba išoriniame diske, kurį laikysite pas save.
Taip pat verta laikinai įjungti dviejų veiksnių autentifikaciją svarbiausiem paskyroms (el. paštas, bankas, socialiniai tinklai), jei dar to nepadarėte. Taip net jei kažkas gautų jūsų slaptažodį, negalėtų prisijungti be papildomo kodo.
Ką daryti su asmeniniais failais ir nuotraukomis
Nuotraukos ir asmeniniai failai dažnai būna išsibarstę po visą kompiuterį. Darbalaukyje, Atsisiuntimų aplanke, Dokumentuose, o kartais ir visai netikėtose vietose. Prieš remontą verta skirti laiko ir viską sutvarkyti.
Pradėkite nuo akivaizdžių vietų: Nuotraukos, Dokumentai, Darbalaukis, Vaizdo įrašai, Muzika. Tai standartiniai Windows arba Mac aplankai, kur dauguma žmonių saugo savo failus. Tiesiog nukopijuokite visus šiuos aplankus į išorinį diską.
Bet nepamirškite patikrinti ir kitų vietų. Atsisiuntimų (Downloads) aplanke gali būti svarbių failų, kuriuos atsisiuntėte, bet dar nespėjote perkelti. Taip pat patikrinkite, ar neturite failų programų aplankuose – pavyzdžiui, Photoshop projektai gali būti išsaugoti programos numatytoje vietoje.
Jei naudojate išmaniuosius telefonus, planšetes ar fotoaparatus, dabar geras metas patikrinti, ar visos nuotraukos jau perkeltos į kompiuterį. Jei ne – geriau jas palikti įrenginyje arba nukopijuoti tiesiai į išorinį diską.
Dar vienas patarimas: jei turite labai daug nuotraukų (dešimtys tūkstančių), verta jas susirūšiuoti į aplankus pagal metus ar įvykius. Tai ne tik palengvins kopijavimą, bet ir padės ateityje greičiau rasti tai, ko reikia. Nereikia to daryti tobulai – net paprastas skirstymas į „2020”, „2021”, „2022” jau labai padeda.
Programų nustatymai ir licencijos – ar verta išsaugoti
Daugelis žmonių negalvoja apie tai, bet kai kurios programos turi specifinių nustatymų, kuriųatkūrimas gali užtrukti. Jei naudojate profesionalias programas (video montavimo, grafinio dizaino, programavimo), jos gali turėti daug personalizuotų nustatymų, įskiepių, šablonų.
Dauguma modernių programų saugo nustatymus debesyje arba leidžia juos eksportuoti. Adobe programos, pavyzdžiui, sinchronizuoja nustatymus per Creative Cloud. Bet jei naudojate senesnes versijas ar specifines programas, verta paieškoti, kaip eksportuoti nustatymus.
Licencijų raktai – tai atskira tema. Jei turite mokamų programų, įsitikinkite, kad žinote licencijos raktus arba turite prieigą prie paskyros, kur jie saugomi. Dažnai licencijos raktai būna el. laiškuose, kuriuos gavote pirkdami programą. Paieškokite jų ir išsaugokite atskirai.
Kai kurios programos leidžia būti įdiegtoms tik ribotame skaičiuje kompiuterių. Prieš remontą gali būti protinga „deaktyvuoti” licenciją, kad vėliau galėtumėte ją aktyvuoti iš naujo. Tai ypač aktualu Adobe, Microsoft Office ir panašioms programoms.
Naršyklių žymelės (bookmarks) – dar vienas dalykas, kurį lengva pamiršti. Jei turite šimtus išsaugotų nuorodų, tikrai nenorėsite jų prarasti. Chrome ir Firefox leidžia eksportuoti žymeles į HTML failą – tai užtrunka sekundę ir gali sutaupyti daug nervų.
Kaip užšifruoti jautrius duomenis
Jei jūsų kompiuteryje yra tikrai jautrių duomenų – finansinių dokumentų, medicininių įrašų, verslo paslapčių – verta pagalvoti apie papildomą apsaugą. Net jei pasitikite remonto meistru, geriau būti saugiems.
Paprasčiausias būdas – ištrinti jautrius failus prieš vežant kompiuterį į remontą, jei jie jums nebūtini remonto metu. Bet dėmesio: paprastas trynimas nepakanka. Ištrinti failai iš tiesų lieka diske ir gali būti atkurti specialiomis programomis. Reikia naudoti saugaus trynimo programas, kurios perrašo duomenis kelis kartus.
Jei failų ištrinti negalite (pavyzdžiui, jie reikalingi diagnozuojant problemą), galite juos užšifruoti. Windows turi įtaisytą BitLocker funkciją (nors ji prieinama ne visose versijose), o Mac – FileVault. Yra ir nemokamų programų kaip VeraCrypt, kurios leidžia sukurti užšifruotus konteinerius.
Užšifravus failus, be slaptažodžio jų niekas negalės atidaryti. Net jei kažkas bandytų pasiekti jūsų duomenis, matytų tik nesuprantamą simbolių kratinį. Bet būkite atsargūs – jei pamiršite šifravimo slaptažodį, net jūs patys nebegalėsite atgauti duomenų.
Dar vienas variantas – tiesiog išimti kietąjį diską iš kompiuterio prieš vežant į remontą. Jei problema tikrai ne diske (pavyzdžiui, sugedo vaizdo plokštė ar maitinimo blokas), meistras gali dirbti ir be jo. Bet tai tinka tik tiems, kurie bent šiek tiek išmano kompiuterių aparatinę įrangą, nes diskų išėmimas gali būti sudėtingas, ypač nešiojamuosiuose kompiuteriuose.
Patikrinimo sąrašas prieš vežant kompiuterį į remontą
Gerai, apžvelgėme visus svarbius aspektus. Dabar sudarykime praktinį sąrašą, kurį galite naudoti kaip vadovą:
1. Sukurkite atsarginę kopiją:
– Nukopijuokite visus asmeninius failus į išorinį diską ar debesų saugyklą
– Eksportuokite naršyklės žymeles ir slaptažodžius
– Išsaugokite el. pašto archyvus (jei naudojate vietinę programą)
– Nukopijuokite darbo projektus ir dokumentus
2. Užsirašykite svarbią informaciją:
– Programų licencijų raktus
– Pagrindinius slaptažodžius (saugiai!)
– WiFi slaptažodžius, jei jie išsaugoti tik kompiuteryje
– Kontaktinius duomenis, jei jie saugomi tik kompiuteryje
3. Apsaugokite jautrius duomenis:
– Ištrinkite arba užšifruokite konfidencialius failus
– Atsijunkite nuo visų svarbių paskyrų
– Įjunkite dviejų veiksnių autentifikaciją
4. Pasiruoškite remontui:
– Užsirašykite, kokios problemos pasireiškia
– Įsiminkite, kada problemos prasidėjo
– Paruoškite visus reikalingus laidus ir priedus
5. Pasitikrinkite dar kartą:
– Ar tikrai nukopijuoti visi svarbūs failai?
– Ar galite prisijungti prie savo paskyrų iš kito įrenginio?
– Ar žinote, kaip susisiekti su remonto meistru?
Kai kompiuteris grįžta iš remonto – ką daryti toliau
Puiku, jūsų kompiuteris sugrįžo iš remonto ir vėl veikia. Bet darbas dar nebaigtas. Dabar reikia viską atstatyti ir įsitikinti, kad viskas gerai.
Pirmiausia patikrinkite, ar visi jūsų failai vis dar yra vietoje. Kartais remonto metu tenka ištrinti duomenis ir įdiegti sistemą iš naujo – jei taip nutiko, jūs turėsite grąžinti failus iš atsarginės kopijos. Jei failai išliko, vis tiek patikrinkite kelis svarbiausius – ar jie atsidaro, ar nėra sugadinti.
Pakeiskite slaptažodžius svarbiausiem paskyroms. Taip, galbūt tai pernelyg atsargus žingsnis, bet geriau būti saugiems. Ypač pakeiskite el. pašto, banko ir socialinių tinklų slaptažodžius. Tai užtrunka 10-15 minučių, bet suteikia ramybę.
Įdiekite visas reikalingas programas iš naujo, jei jos buvo ištrintos. Dabar geras metas pradėti švariai – įdiekite tik tai, ko tikrai reikia. Dažnai po remonto kompiuteris veikia greičiau, nes nėra viso to „šlamšto”, kuris buvo susikaupęs per metus.
Atkurkite naršyklės nustatymus, žymeles ir slaptažodžius. Jei viską eksportavote prieš remontą, dabar tiesiog importuokite atgal. Dauguma naršyklių turi paprastą importavimo funkciją.
Ir pats svarbiausias patarimas – nepamirškite šios patirties. Jei šį kartą duomenų apsauga buvo stresas ir skubėjimas paskutinę minutę, padarykite sau paslaugą ateičiai. Sukurkite reguliarių atsarginių kopijų sistemą. Tai gali būti automatinis kopijavimas į išorinį diską kartą per savaitę arba nuolatinis sinchronizavimas su debesų saugykla. Pasirinkite tai, kas jums patogiausia, ir laikykitės to.
Kompiuteriai sugenda, tai neišvengiama. Bet jūsų duomenys gali būti saugūs, jei tik skirsit šiek tiek laiko prevencijai. Geriau praleisti valandą dabar, nei verkti dėl prarastų nuotraukų vėliau. Tikrai verta.
