Kai ekranas pradeda „šėlti” – pirmieji ženklai
Sėdite prie kompiuterio, dirbate su dokumentais ar žaidžiate mėgstamą žaidimą, ir staiga ekrane pradeda vykti keisti dalykai. Galbūt pastebite spalvotus artefaktus, keistus brūkšnius ar net visišką ekrano užšalimą. Tai gali būti pirmieji signalai, kad jūsų vaizdo plokštė pradeda kapituliuoti.
Vaizdo plokštės gedimas nėra toks retas reiškinys, kaip galėtumėte manyti. Ypač jei jūsų kompiuteris jau šiek tiek pasenęs arba intensyviai naudojamas žaidimams, 3D modeliavimui ar vaizdo montažui. Problema ta, kad daugelis žmonių net nežino, kaip atpažinti, jog kaltė būtent vaizdo plokštėje, o ne monitoriuje, tvarkyklėse ar kur kitur.
Pirmiausia verta suprasti, kad vaizdo plokštė – tai vienas iš labiausiai apkraunamų kompiuterio komponentų. Ji dirba aukštoje temperatūroje, turi savo procesorių (GPU), atmintį ir sudėtingą aušinimo sistemą. Kai kuris nors iš šių elementų pradeda gesti, simptomai gali būti įvairiausi.
Vizualiniai požymiai, kurių negalima ignoruoti
Vienas iš aiškiausių vaizdo plokštės gedimo požymių – tai vadinamieji artefaktai ekrane. Tai gali būti spalvoti taškeliai, linijos, keisti geometriniai raštai, kurie atsiranda netikėtai ir neturėtų ten būti. Pavyzdžiui, žaidžiate žaidimą ir pastebite, kad tam tikrose vietose atsiranda keisti spalvoti kvadratėliai arba personažų tekstūros atrodo sugedusios.
Kitas dažnas simptomas – ekrano „šokimas” arba mirksėjimas. Ne toks, kokį matote, kai tiesiog atsinaujina ekranas, o netikėtas, chaotiškas. Kartais ekranas gali visiškai užšalti, bet kompiuteris toliau veikia – girdite garsus, bet nieko nematote arba matote statišką vaizdą.
Mėlynasis mirties ekranas (BSOD) su klaidų pranešimais, susijusiais su grafikos tvarkyklėmis, taip pat gali signalizuoti apie problemas. Dažniausiai tokios klaidos prasideda žodžiais „VIDEO_TDR_FAILURE” arba panašiai. Tiesa, čia reikia būti atsargiems – kartais problema gali būti tik tvarkyklėse, o ne pačioje plokštėje.
Dar vienas požymis – kompiuteris visiškai neįsijungia arba įsijungia, bet ekrane nieko nėra. Jei girdite, kad ventiliatoriai sukas, kompiuteris veikia, bet ekranas juodas – tai gali būti vaizdo plokštės problema. Nors, žinoma, reikia patikrinti ir kabelius, ir monitorių.
Kada kalti ne gedimas, o perkaitimas
Labai dažnai tai, kas atrodo kaip vaizdo plokštės gedimas, iš tikrųjų yra perkaitimo problema. Modernioms vaizdo plokštėms normalus darbo temperatūros diapazonas yra apie 60-85°C apkrovos metu. Kai temperatūra viršija 90-95°C, plokštė pradeda „trotelinti” – sąmoningai mažina savo našumą, kad atauštų.
Jei jūsų kompiuteris staiga pradeda lėtėti žaidžiant arba dirbant su grafiniais darbais, pirmiausia verta patikrinti temperatūras. Tam galite naudoti nemokamas programas kaip MSI Afterburner, GPU-Z ar HWMonitor. Jos parodys tikslią GPU temperatūrą realiuoju laiku.
Perkaitimo priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai užsikimšę dulkėmis ventiliatoriai ir radiatoriai. Jei jūsų kompiuteris niekada nebuvo valomas, o jam jau keli metai – garantuoju, kad viduje yra tikra dulkių plantacija. Dulkės veikia kaip šiluminė izoliacija ir neleidžia šilumai išsiskirti.
Kita problema – išdžiūvusi arba prastos kokybės terminė pasta tarp GPU lustų ir radiatoriaus. Terminė pasta laikui bėgant praranda savo savybes, ir šilumos perdavimas pablogėja. Jei jūsų vaizdo plokštei daugiau nei 3-4 metai ir ji niekada nebuvo aptarnauta, termopastos keitimas gali visiškai išspręsti perkaitimo problemą.
Programinės klaidos ar aparatūros gedimas?
Čia prasideda sudėtingiausia dalis – kaip atskirti, ar problema tikrai aparatinė, ar gal tiesiog sugedo tvarkyklės, operacinė sistema ar kažkas kita. Tai svarbu, nes tvarkyklių problemą galite išspręsti patys per kelias minutes, o aparatiniam gedimui reikės remonto ar naujos plokštės.
Pirmiausia pabandykite visiškai pašalinti vaizdo plokštės tvarkykles ir įdiegti jas iš naujo. Windows sistemoje tam puikiai tinka programa DDU (Display Driver Uninstaller). Paleiskite kompiuterį saugiuoju režimu, panaudokite DDU, kad visiškai išvalytumėte senas tvarkykles, o tada įdiekite naujausią versiją iš NVIDIA arba AMD svetainės.
Jei po tvarkyklių perkrovimo problemos išnyko – puiku, buvote laimingas žmogus. Bet jei artefaktai, užšalimai ar kitos problemos tęsiasi, tuomet reikalas rimtesnis.
Dar vienas testas – pabandykite vaizdo plokštę kitame kompiuteryje (jei turite tokią galimybę) arba įdėkite kitą vaizdo plokštę į savo kompiuterį. Tai padės suprasti, ar problema tikrai vaizdo plokštėje, ar gal motininėje plokštėje, maitinimo bloke ar kitur.
Streso testai ir diagnostika
Jei įtariate, kad vaizdo plokštė genda, bet simptomai nėra nuolatiniai, verta atlikti streso testus. Tai programos, kurios maksimaliai apkrauna GPU ir parodo, ar jis stabiliai veikia ekstremaliais atvejais.
Populiariausios programos tokiems testams: FurMark, 3DMark, Heaven Benchmark ar Superposition Benchmark. Paleiskite bet kurią iš jų ir stebėkite, kas vyksta. Ar ekrane atsiranda artefaktai? Ar kompiuteris užšąla? Ar temperatūros nekyla per aukštai?
Svarbu: FurMark yra labai agresyvus testas, kuris GPU apkrauna net labiau nei bet koks žaidimas. Jei jūsų plokštė jau turi problemų, šis testas gali jas dar labiau pabloginti. Todėl naudokite jį atsargiai ir stebėkite temperatūras.
Jei streso testo metu kompiuteris užšąla per kelias minutes arba ekranas nusėja artefaktais – tai aiškus ženklas, kad vaizdo plokštė turi problemų. Sveika plokštė turėtų išlaikyti tokį testą bent 15-30 minučių be jokių problemų (nors nebūtina jo taip ilgai leisti).
Ką daryti, kai diagnozė patvirtinta
Tarkime, įsitikinote, kad vaizdo plokštė tikrai genda. Kas toliau? Pirmiausia, nepulkite iš karto pirkti naujos. Yra keletas dalykų, kuriuos dar galite išbandyti.
Jei plokštė dar veikia, bet turi problemų, pabandykite ją „underclockinti” – sumažinti darbo dažnius. Tai galite padaryti per MSI Afterburner ar panašias programas. Sumažinkite GPU ir atminties dažnius apie 10-15% ir pažiūrėkite, ar problemos išnyko. Jei taip – plokštė gali dar kurį laiką padirbėti mažesniu našumu, kol įsigysite naują.
Jei problema perkaitimas, kaip minėjau anksčiau, išvalykite dulkes ir pakeiskite termopastą. Tai nėra labai sudėtinga, bet jei nesijaučiate pasitikintys – geriau paprašykite pagalbos. YouTube pilna instrukcijų, kaip išardyti konkrečius vaizdo plokščių modelius.
Kartais padeda tiesiog išimti vaizdo plokštę iš PCI-E lizdo ir įdėti atgal. Kontaktai gali oksidizuotis, ir paprastas „perkišimas” gali atstatyti normalų ryšį. Prieš tai, žinoma, išjunkite kompiuterį ir atjunkite maitinimą.
Jei jūsų vaizdo plokštė dar garantinė – nedvejodami kreipkitės į pardavėją ar gamintoją. Dauguma rimtų gamintojų (ASUS, MSI, Gigabyte, EVGA) suteikia 2-3 metų garantiją. Tik nepamirškite, kad garantija negalioja, jei patys bandėte remontuoti ar modifikuoti plokštę.
Prevencija – geriau nei gydymas
Kaip ir su daugeliu dalykų, vaizdo plokštės gedimų galima išvengti arba bent jau atidėti juos tolimesnei ateičiai. Štai keletas praktinių patarimų, kaip prižiūrėti savo GPU.
Reguliariai valykite kompiuterį nuo dulkių. Bent kartą per pusmetį atidarykite korpusą ir išpūskite dulkes suspaustu oru. Ypač atidžiai išvalykite vaizdo plokštės ventiliatorius ir radiatoriaus šonkaulius. Dulkės – pagrindinis perkaitimo priežastis.
Užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją korpuse. Jei turite galingą vaizdo plokštę, bet korpusas mažas ir be normalių ventiliatorių – tai receptas katastrofai. Įdėkite bent vieną įpučiantį ventiliatorių priekyje ir vieną išpučiantį gale.
Neleiskite vaizdo plokštei nuolat dirbti maksimaliomis apkrovomis. Jei žaidžiate, nustatykite FPS apribojimą (pavyzdžiui, 60 ar 144 FPS, priklausomai nuo jūsų monitoriaus). Nėra prasmės, kad GPU generuotų 300 FPS, jei jūsų monitorius rodo tik 60 – tai tik nereikalingas perkaitimas ir nusidėvėjimas.
Stebėkite temperatūras. Įdiekite programą, kuri rodo GPU temperatūrą, ir žiūrėkite, kokios jos normaliai. Jei staiga temperatūros pradeda kilti aukščiau nei įprastai – tai signalas, kad kažkas negerai.
Naudokite kokybišką maitinimo bloką. Daug vaizdo plokščių genda ne dėl savo kaltės, o dėl nestabilaus ar nepakankamo maitinimo. Jei turite galingą GPU, įsitikinkite, kad maitinimo blokas turi pakankamai galios ir yra geros kokybės.
Kai laikas atsisveikinti ir ieškoti naujos
Jei išbandėte viską, o vaizdo plokštė vis tiek genda arba jau visiškai nebeveikia, atėjo laikas susitaikyti su mintimi, kad reikia naujos. Bet prieš bėgant į parduotuvę, apgalvokite kelis dalykus.
Ar tikrai jums reikia naujos, galingos vaizdo plokštės? Jei nežaidžiate naujausių žaidimų ir nesiverčiate 3D grafika ar vaizdo montažu, galbūt pakaks ir pigesnės, vidutinės klasės plokštės. Kartais žmonės perka per galingas plokštes, kurių galimybių niekada nepanaudoja.
Jei biudžetas ribotas, apsvarstykite naudotų vaizdo plokščių rinką. Taip, čia yra rizika, bet jei perkate iš patikimo asmens, kuris gali parodyti, kad plokštė veikia, galite sutaupyti nemažai pinigų. Tik būtinai prieš perkant patikrinkite plokštę savo akimis – paleiskite testus, pažiūrėkite, ar nėra artefaktų.
Prieš pirkdami naują plokštę, įsitikinkite, kad ji tinka jūsų sistemai. Patikrinkite, ar jūsų maitinimo blokas turi pakankamai galios ir reikiamus maitinimo kabelius. Patikrinkite, ar plokštė tilps į jūsų korpusą – kai kurios modernios plokštės yra tikri monstriukai. Įsitikinkite, kad jūsų procesorius nebus per silpnas naujai plokštei – kitaip gali būti „bottleneck” efektas.
Dar vienas variantas – jei jūsų kompiuteris turi integruotą grafiką (daugelis Intel ir AMD procesorių turi), galite laikinai išsiversti be atskiros vaizdo plokštės. Žinoma, žaidimams tai netiks, bet paprastam darbui, naršymui internete ir vaizdo įrašų žiūrėjimui visiškai pakanka.
Galiausiai, jei jūsų kompiuteris jau senas ir ne tik vaizdo plokštė genda, galbūt verta apsvarstyti visos sistemos atnaujinimą. Kartais bandymas gelbėti seną sistemą kainuoja daugiau nei naujos surinkimas. Ypač jei jūsų procesorius, motininė plokštė ir kiti komponentai taip pat jau pasenę.
Vaizdo plokštės gedimas nėra pasaulio pabaiga, nors ir gali taip atrodyti, kai jūsų mėgstamas žaidimas staiga tampa nežaidžiamas. Svarbiausia – ramiai įvertinti situaciją, tinkamai diagnozuoti problemą ir priimti protingą sprendimą. Kartais pakanka paprastos profilaktikos, kartais reikia nedidelių remontų, o kartais – taip, reikia investuoti į naują įrangą. Bet su šiomis žiniomis jau žinosite, ką daryti ir kaip elgtis, kai jūsų GPU pradės rodyti charakterio ženklus.
