Kada nešiojamas kompiuteris pradeda „gyvenimą gyventi”
Kiekvienas, kas naudojasi nešiojamuoju kompiuteriu, anksčiau ar vėliau susiduria su situacija, kai įrenginys pradeda keistai elgtis. Gal staiga išsijungia, gal lėtai veikia, o gal tiesiog atsisako bendradarbiauti. Nešiojamieji kompiuteriai, nors ir patogūs, yra gana kaprizingi įrenginiai – juos nešiojamės, dažnai mėtome į krepšius, naudojame įvairiose aplinkose. Viskas tai daro savo.
Per daugiau nei dešimtmetį dirbdamas su įvairiais nešiojamais kompiuteriais pastebėjau, kad dauguma problemų kartojasi. Tai nėra kažkokia magiška nesėkmė ar blogas likimas – paprastai kalti tie patys veiksniai, kuriuos galima ne tik identifikuoti, bet ir išspręsti. Kartais net savo jėgomis, be brangių remonto paslaugų.
Perkaitimas – tylus našumo žudikas
Viena dažniausių problemų, su kuria susiduria nešiojamųjų kompiuterių savininkai, yra perkaitimas. Įrenginys tampa karštas kaip keptuvė, ventiliatoriai pradeda ūžti tarsi reaktyvinis lėktuvas, o kompiuteris lėtėja arba netikėtai išsijungia. Tai nėra normalus reiškinys, nors daugelis žmonių su tuo susitaikę.
Perkaitimo priežastys dažniausiai labai prozaiškos. Ventiliacijos angos užsikimšusios dulkėmis, ventiliatorius apaugo tokiu dulkių sluoksniu, kad nebegali normaliai suktis, o termopasta tarp procesoriaus ir aušintuvo išdžiūvo kaip Sacharos dykuma. Ypač tai aktualu tiems, kurie nešiojamąjį naudoja lovoje, ant antklodės ar kitų minkštų paviršių – oro cirkuliacija tampa neįmanoma.
Kaip tai spręsti? Pirmas žingsnis – reguliarus valymas. Bent kartą per pusmetį reikėtų išpūsti dulkes iš ventiliacijos angų. Galima naudoti suslėgtą orą arba specialius balionėlius su oru, kuriuos parduoda elektronikos parduotuvėse. Tik nepūskite per stipriai ir per arti – galite sugadinti ventiliatorių.
Jei kompiuteriui jau keli metai ir jis nuolat kaista, verta apsilankyti servise termopastos keitimui. Tai santykinai nebrangi procedūra, kuri gali pratęsti įrenginio gyvenimą metais. Kai kurie drąsesni vartotojai tai atlieka patys, bet čia reikia atsargumo – atidarant nešiojamąjį lengva ką nors sugadinti.
Dar vienas praktiškas patarimas – įsigykite specialią aušinimo padėklą. Tai nėra kažkoks stebuklas, bet papildomas oro srautas tikrai padeda, ypač vasaros metu ar dirbant su reikliais uždaviniais.
Kietasis diskas – duomenų kapinės
Kietojo disko problemos yra antras pagal populiarumą gedimo tipas. Ir čia reikia atskirti du dalykus: senuosius mechaninius diskus (HDD) ir naujuosius kietojo būvio diskus (SSD). Abu turi savo silpnybes.
Mechaniniai diskai yra ypač jautrūs smūgiams ir vibracijos. Viduje sukasi plokštelės keliomis tūkstančių apsisukimų per minutę greičiu, o skaitymo galvutė juda virš jų mikroskopiniais atstumais. Užtenka nedidelio smūgio, ir galvutė gali įbrėžti plokštelę. Rezultatas – prarandami duomenys, kompiuteris nebepasikrauna arba veikia labai lėtai.
SSD diskai yra atsparesni smūgiams, bet turi kitą problemą – ribotas įrašymo ciklų skaičius. Tiesa, šiuolaikiniai SSD yra tikrai patvarūs ir normaliam vartotojui turėtų tarnauti daugelį metų. Tačiau jei nuolat rašote ir trinate didelius duomenų kiekius, diskas gali susidėvėti greičiau.
Kaip suprasti, kad problemos su disku? Kompiuteris ilgai kraunasi, programos „užsilaiko”, girdite keistus garsus (jei HDD), arba matote klaidas apie nepavykusius duomenų nuskaitymą. Windows operacinė sistema kartais praneša apie S.M.A.R.T. klaidas – tai rimtas signalas, kad diskas artėja prie galo.
Sprendimas? Pirma, visada darykite atsargines duomenų kopijas. Tai ne patarimas, o būtinybė. Diskai genda netikėtai, ir jokia technologija nesugrąžins jūsų nuotraukų ar darbo failų. Naudokite debesų saugyklas, išorinius diskus – bet ką, tik turėkite kopiją.
Jei diskas pradeda rodyt problemų ženklus, nedelsdami keiskite jį. Jei turite seną HDD, apsvarstykit perėjimą prie SSD – tai ne tik išspręs galimas problemas, bet ir padarys kompiuterį kelis kartus greitesnį. Tai vienas geriausių atnaujinimų, kurį galite padaryti senam nešiojamajam.
Baterija – amžinas skausmas
Baterijos problema yra praktiškai neišvengiama kiekvienam nešiojamojo kompiuterio savininkui. Naujas įrenginys gali veikti 6-8 valandas, o po poros metų jau reikia ieškoti lizdo po pusvalandžio. Tai normalu, bet vis tiek erzina.
Ličio jonų baterijos, kurios naudojamos beveik visuose šiuolaikiniuose nešiojamuosiuose, natūraliai sensta. Kiekvienas įkrovimo ciklas šiek tiek sumažina jų talpą. Papildomai bateriją gadina aukšta temperatūra, nuolatinis laikymas 100% įkrautą arba, priešingai, visiškas išsikrovimas.
Dažnai žmonės klausia, ar reikia ištraukti bateriją, kai naudojate kompiuterį prijungtą prie elektros tinklo. Šiuolaikiniuose nešiojamuosiuose tai nebūtina – jie turi protingą įkrovimo valdymą. Tačiau jei planuojate ilgą laiką nenaudoti kompiuterio, geriau jį palikti įkrautą apie 50-60% ir išjungti.
Kaip pratęsti baterijos gyvenimą? Venkite kraštutinumų – nelaikykite kompiuterio nuolat įkrauto iki 100%, bet ir neleiskite jam visiškai išsikrauti. Idealu palaikyti įkrovimą tarp 20% ir 80%. Kai kurie gamintojai net turi specialias programas, kurios riboja maksimalų įkrovimą būtent dėl šios priežasties.
Jei baterija jau nebetarnauja, sprendimas paprastas – keisti. Originalios baterijos brangios, bet verta investuoti – pigios kinų kopijos gali būti ne tik neefektyvios, bet ir pavojingos. Yra buvę atvejų, kai prastos kokybės baterijos užsidegė ar net sprogo.
Dar vienas dalykas – jei pastebėjote, kad baterija pradėjo tinti (kompiuterio dugnas išsipūtė, klaviatūra pakilo), nedelsdami nustokite naudoti įrenginį. Tintanti baterija gali sprogti ir sukelti gaisrą. Tai rimta problema, reikalaujanti skubaus sprendimo.
Sugadinti jungtys ir kištukų problemos
Įkrovimo lizdas – tai vieta, kuri patiria nuolatinį mechaninį poveikį. Kas dieną kišame ir traukiame kištuką, kartais ne itin švelniai. Rezultatas – po kurio laiko lizdas atsilaisvina, kontaktas pablogėja, o kompiuteris nebepasikrauna arba krauna tik tam tikroje kištuko padėtyje.
Ši problema ypač aktuali pigesnių modelių savininkams, kur lizdas prie pagrindinės plokštės pritvirtintas ne itin patikimai. Tačiau ir brangūs modeliai nuo to neapsaugoti – mechaninis susidėvėjimas yra neišvengiamas.
Kaip atpažinti problemą? Jei pastebite, kad reikia „pasukti” kištuką tam tikru kampu, kad prasidėtų krovimas, arba kompiuteris nuolat persijunginėja tarp baterijos ir tinklo maitinimo – tai aiškus ženklas. Kartais lizdas gali būti tiesiog užsikišęs dulkėmis ar smulkiomis šiukšlėmis.
Pirmiausia pabandykite švelniai išvalyti lizdą. Naudokite medinį dantų krapštukų ar plastikinį įrankį – metaliniai daiktai gali sukelti trumpąjį jungimą. Kartais pakanka pašalinti susikaupusias dulkes, ir viskas vėl veikia.
Jei problema rimtesnė, reikės eiti į servisą. Įkrovimo lizdo keitimas nėra itin sudėtinga procedūra, bet reikalauja įgūdžių ir specialių įrankių. Kaina priklauso nuo modelio – kai kuriuose nešiojamuosiuose lizdas yra ant atskiros plokštės (pigu keisti), o kituose prilituotas prie pagrindinės plokštės (brangiau).
Prevencija čia paprasta – elkitės su kištuku švelniai. Netraukite už laido, o laikydami už paties kištuko. Jei dažnai keliaujate, apsvarstykit įsigijimą antro įkroviklio – taip mažiau teks kišti ir traukti kištuką.
Programinės problemos – kai kaltas ne geležis
Ne visos problemos yra aparatinės. Kartais kompiuteris lėtai veikia, užsilaiko ar keistai elgiasi dėl programinės įrangos problemų. Ir tai gali būti net dažnesnė priežastis nei tikri gedimai.
Virusai ir kenkėjiškos programos – klasika. Nors Windows Defender šiais laikais dirba neblogai, vis tiek galima užsikrėsti. Ypač jei mėgstate atsisiųsti programas iš abejotinų šaltinių ar spaudinėti visus reklamų langus. Simptomai: lėtas veikimas, keisti iššokantys langai, programos, kurių neįdiegėte, didėjanti procesoriaus apkrova be priežasties.
Perkrauta sistema – kita dažna problema. Per metus-dvejus kompiuteryje susikaupią dešimtys programų, kurios automatiškai startuoja kartu su sistema. Kiekviena iš jų „graužia” resursus, ir rezultatas – kompiuteris kraunasi amžinybę ir dirba lėtai.
Pasenusi operacinė sistema ar tvarkyklės taip pat gali kelti problemų. Windows atnaujinimai kartais būna problemiški, bet dažniau problemų kyla būtent dėl jų nebuvimo. Pasenusios tvarkyklės gali sukelti konfliktus, lėtą veikimą ar netgi mėlynus ekrano mirties (BSOD).
Kaip tai spręsti? Pradėkite nuo pagrindų. Patikrinkite, kokios programos startuoja kartu su sistema (Task Manager → Startup), ir išjunkite nereikalingas. Nebūtinai, kad Spotify ar Skype turi startuoti automatiškai.
Atlikite pilną sistemos nuskaitymą antivirusiniu programiniu paketu. Jei Windows Defender nieko neranda, bet įtariate problemų, pabandykite Malwarebytes – jis dažnai aptinka tai, ko kiti praleidžia.
Jei kompiuteris labai senas ir perpildytas šiukšlių, kartais paprasčiau padaryti švarų Windows įdiegimą. Taip, reikės iš naujo įdiegti programas, bet rezultatas dažnai būna stulbinantis – kompiuteris tarsi atgyja. Tik nepamirškite prieš tai pasidaryti atsarginę kopiją!
Dar vienas dažnai ignoruojamas dalykas – disko vieta. Jei sisteminis diskas užpildytas daugiau nei 90%, Windows pradeda veikti lėčiau. Išvalykite nereikalingus failus, perkėlkite didelius dokumentus į išorinį diską ar debesų saugyklą.
Ekrano ir klaviatūros bėdos
Nors tai ne visada laikoma „gedimu” klasikine prasme, ekrano ir klaviatūros problemos gali paversti nešiojamąjį beveik nenaudojamu. Ir šios problemos yra gana dažnos, ypač tiems, kurie daug keliauja su savo įrenginiu.
Ekrano problemos gali būti įvairios. Nušvitusios linijos, tamsūs arba šviesūs taškai, mirksintis vaizdas, arba visiškai neveikiantis ekranas. Kartais problema yra kabelyje, jungiančiame ekraną su pagrindine plokšte – jis gali atsilaisvinti ar susidėvėti dėl nuolatinio dangčio atidarymo ir uždarymo.
Jei ekranas visiškai neveikia, bet kompiuteris kraunasi (girdite garsus, mirksi indikatoriai), pabandykite prijungti išorinį monitorių. Jei vaizdas rodomas išoriniame monitoriuje, problema tikrai ekrane ar jo jungtyje, o ne vaizdo plokštėje.
Klaviatūros problemos dažnai kyla po skysčių išsiliejimo. Kava, arbata, vanduo – bet kas gali sukelti problemų. Jei išpylėte skystį ant klaviatūros, nedelsiant išjunkite kompiuterį, ištraukite bateriją (jei įmanoma) ir apverskite jį ekranu žemyn, kad skystis išbėgtų. Niekada nebandykite iš karto įjungti – galite sukelti trumpąjį jungimą.
Klaviatūros keitimas dažniausiai nėra itin brangus, bet priklauso nuo modelio. Kai kuriuose nešiojamuosiuose klaviatūra keičiama per kelias minutes, kituose reikia išardyti pusę kompiuterio.
Jei neveikia tik keli klavišai, kartais pakanka juos nuimti ir išvalyti po jais esančią vietą. Tačiau būkite atsargūs – šiuolaikinių nešiojamųjų klavišai gali būti trapūs, ypač ultraplotuose modeliuose.
Kai kompiuteris dar gali tarnauti
Dauguma čia aptartų problemų yra sprendžiamos. Svarbiausia – neignoruoti ankstyvų problemų ženklų. Keistas garsas, neįprastas lėtumas, staigūs išsijungimai – visa tai yra signalai, kad kažkas negerai.
Reguliarus priežiūra gali pratęsti nešiojamojo kompiuterio gyvenimą metais. Dulkių valymas, programinės įrangos atnaujinimai, atsarginis duomenų kopijavimas – tai paprasti dalykai, kurie apsaugo nuo didesnių problemų.
Ir dar vienas dalykas, apie kurį verta pagalvoti – ne visada reikia skubėti pirkti naują kompiuterį. Kartais paprastas SSD įdiegimas ar RAM atminties padidinimas gali seno nešiojamojo veikimą pagerinti taip, kad jis tarnaus dar kelerius metus. Tai ne tik ekonomiškiau, bet ir ekologiškiau.
Žinoma, yra situacijų, kai remontas nebeprasmingas – kai pagrindinė plokštė sugenda ar keli komponentai vienu metu. Bet dažniausiai problemos yra gerokai paprastesnės ir sprendžiamos be didžiulių investicijų. Reikia tik laiku jas pastebėti ir nedelsti su sprendimu.
